Saturday, October 24, 2015

Skraidyklių varžybos Makedonijoje

Paprastai pilotai kurie skriejo Makedonijos padangėje apie patirtį atsiliepia gerai. Termikai gal reti, bet stiprūs, kartais iki 7ar daugiau metrų stiprumo, starto vietos, o įpač dažniausiai naudojama startavietė Kruševo, techniškai nesudėtingos bei draugiškos mažiau patyrusiems pilotams.
Platus ir lygus kaip stalas slėnis pilnas laukų tinkamų tūpti, todėl tikimybė atsidurti sudetingoje situacijoje arti žemės nedidelė. Ir pati šalis graži kalnais, patraukli nedidelėmis kainomis ir įprastai saulėtu oru.

Parsparniai jau atradę šią vietą, čia vyko 2014 pasaulio čempionatas. Skraidyklių pilotai šiemet susirinko išbandyti oro Europos pre-čempionate. Iš 52 dalyvių, du pilotai atstovavo Lietuvai Justinas Pleikys ir aš. Lietuvių buvo ir daugiau, kartu vertinom vietinę virtuvė ir dalinomės buitimi. Ypač ačiū jiems už parvežimo „retrievo“ paslaugas.

Pristatinėdami varžybas organizatoriai pasidalino statistika, kuri teigė, kad rugpjūčio mėnesį Makedonijoje būna keturios lietingos dienos ir panašu visos jos taikėsi pakliūti į varžybų kalendorių. Nepaisant to iš penkių varžybinių dienų tik viena, paskutinė, neivyko.

Pirma diena buvo organizatorių įvertinta per optimistiškai ir paskirtą 127 km maršrutą nuskrido tik 5 dalyviai. Net vietiniai pilotai nutūpę po 6 valandų skrydžio, užduotį įvertino kaip labai sudėtingą. Gal todėl, kad mums tai buvo pirma diena, nuskrietas atstumas neviršijo 20 km. Pirmą dieną galima pasiguosti, kad tai tik pradžia ir, kad ne mes vieni pasirodėm nekaip.

Antros dienos rytas pasitiko Lietuviškos vasaros vaizdais. Žemas padas, lietus į langus ir startavietė debesyse daug nežadėjo. Mintyse jau buvom pakeliui į lankytinas vietas turistams, bet organizatoriai nusprendė palaukti kaip meteo situacija vystysis toliau ir neapsiriko, netgi dienos potencialą įvertino nepakankamai. 80 km užduotą maršrutą įveikė 80 proc. pilotų. Abu Lietuviai finiše.

Tam, kad atsikelti trečią dieną žadintuvas nebuvo būtinas, iš lovos kėlė griaustinis. Šį kart tikrai atrodė, kad nieko nebus, bet Makedonijos orų dievas pasigailėjo mūsų ir gerokai po pietų visi susirinkome vaizdingoje startavietėje Treskovec.

Startuoti čia tenka bėgant nuo uolos, o foną už nugaros paįvairina seno vienuolyno mūrai. Įdomi vieta tiek dalyviams, tiek žiūrovams. Deja dėl vėlyvo starto nuskristi visą 73 km maršrutą buvo sudėtinga, dėl to buvo nepatenkintų pilotų, bet finale visgi niekas skundų nerašė. Abu Lietuvaičiai papuolėme į išskridusių vėlai tarpą, ir skridome tol kol baigėsi diena. Ko gero visi skraidyklininkai turi nusimatė laiko praleidimo būdus, ką veiks kol atvyks ekipažas pasiimti nelaimėlio iš kokio nors slėnio užkampio, kur galbūt tik piemenis sutiksi. Todėl atsidūrus ant žemės po 52 km skrydžio ir saulei benusileidžiant už kalnų kontūro, labai nudžiugino mūsų automobilis su vairuotoja, privažiavęs po kelių minučių, reiškia laukti neteks. Pasirodo bičiulis Justinas nusileido kažkur netoliese. Kratomės Makedonijos keliais priduoti „trackų“ užkasdami traškučiais. Skrydžiai skraidyklę reikalauja nemažai fizinių jėgų, todėl traškučiai padeda išsilaikyti iki organizatorių paruoštos vakarienės, kuri mums atvykus jau yra tapusi tikra alkanų pilotų ir jų komandų puota.

Ketvirta diena ir vėl pasitiko žemu padu. Prognozė žadėjo nestiprius termikus, bei besikeičiantį vėją, bet bent jau nelijo ir kažkada vėliau diena turėjo tapti giedresne. Starto laukimas ore neretai tampa nervų stiprumo varžybomis. Dėl žemo debesų pado ir silpno oro pilotai lipo vieni ant kitų termikuose, kartais net galėjai išgirsti apsišūkavimų vienas kito adresu.

Norint užsiimti geriausią vietą reikėjo nebijoti skrieti arti kitų skraidyklininkų. Ne visiems tai patinka, todėl daug kas ieškodavosi savo termiko, bet toks tas sportas, jeigu radai „savo“ termika jis tavo tol kol kiti pamatys, kad tu susiradai kažką gero, ir visas spiečius atskubės pas tave. Belieka arba susitaikyti su artima kaiminyste, arba vėl ieškotis ramesnės oro erdvės ir bandyti joje išsilaikti virš visų, kai galiausiai vistiek būsi pastebėtas kitų pilotų. Kita vertus laikas prieš startą neprailgsta ir galima pasigrožėti kaip vienu metu 50 skraidyklių neria link starto cilindro. Prognozė nemelavo, ilgainiui diena prašviesėjo, bet tik tiek, kad sugebėjimų ir patirties dėka finišą pasiekė vos 4 pilotai. Daug kas nubyrėjo pakeliui iš 104 km nuskriedami šimtą ar mažiau kilometrų. Justinas Pleikys šį kartą įveikė puikius 83 km, o man pasidavė tik 39 kilometrai.

 Viltis skristi paskutinę dieną nuplovė įkirus lietus. Tai reiškė varžybų pabaigą.

 Man tai buvo „pirmų kartų“ kelionė. Pirmos rimtesnės varžybos, pirmi startai nuo kalnų, pirmi skrydžiai kartu su dideliu kiekiu pilotų. Europos pre-čempionatas buvo "šuolis abiem kojom“ ir patirtis atpirko visą nerimą. Varžybos geriausias būdas tobulėti ir mokytis iš geresnių už save. Džiaugiuosi, kad šalia buvo pilotas iš Lietuvos galintis patarti ir palaikyti, kuris jau senai dalyvauja varžybose bei kolektyvas kuris palengvino kasdienius klausimus.

Bendroje įskaitoje Justinas Pleikys užėmė 35 o aš 47 vietą. Laukiame kelionių į kitas varžybas ir žinoma kitų metų Europos čempionato.
http://www.lspsf.lt/files/hg_makedonija_2015_1.jpg

http://www.lspsf.lt/files/hg_makedonija_2015_2.jpg
Varžybų rezultatai (Class 1)

Daugiau foto.

No comments:

Post a Comment